Apie Vilkyškių miestelį

Istorija

Gražusis Vilkyškių miestelis įsikūręs ant kalnagūbrio, įeinantis į Rambyno regioninio parko teritoriją. Ši gyvenvietė buvo žinoma nuo 1289 m., o 1422 m. pagal Melno sutartį Vilkyškiai įsikūrė dabartinės Mažosios Lietuvos vietovėje. Vilkyškių kaimas pirmą karta paminėtas 1551 m., čia pradėjo veikti ir viena seniausių Klaipėdos krašto mokyklų. Vilkyškių miestelis garsėja ir čia 1628 m. įkurtu Mažosios Lietuvos dvaru, kurį valdė Volfas Michaelis Miul-Kiuncelis, vėliau dvaro savininkai ne kartą keitęsi. Mažosios Lietuvos dvarai skyrėsi nuo likusio krašto dvarų, nes čia nebūdavo kuriamos didikų rezidencijos, dvaras daugiau buvo skirtas ūkiniams reikalams. Tokio tipo dvaras susiformavo 1801 m. jį įsigijus Gotlybui Dresleriui, kuris vėliau tapo ir didiku. Apsilankius šioje buvusioje dvaro sodyboje dar ir dabar galima išvysti senąjį smuklės pastatą, raudonų plytų arklides ir tvartus, tarnautojų pastatą, įspūdingą svirną su medinėmis langinėmis, buvusio parko fragmentus. Šiuo metu buvusiuose dvaro rūmuose įsikūrusi Vilkyškių seniūnija ir visuomeninės organizacijos. Dauguma Vilkyškių gyventojų dirba AB „Vilkyškių pieninė“, kurios istorija siekia 1934 metus.

Raganų eglė

Šalia Vilkyškių miestelio esančiame miške, Rambyno regioniniame parke, žaliuoja eglė – gamtos paminklas, kitaip dar vadinama Raganų egle. Tai vienas įspūdingiausių medžių Lietuvoje, nes eglės kamienas 80 cm aukštyje šakojasi net į 17 kitų kamienų. Šios žaliaskarės aukštis siekia 32,5 metrus. Žmonės pasakoja, kad eglė taip keistai suaugusi dėl to, kad kadaise pro čia jojęs Napaleonas nupjovęs jos viršūnę. O vardas šiai eglei kilęs nuo to, jog legendos pasakoja, kad kažkada šiame medyje buvusi raganų buveinė, o viena raganaitė pamilusi jaunuolį ir nespėjusi grįžti namo – jos šluota ėmusi ir sužaliavusi.

Ažuolų alėja

Šalia Vilkyškių miestelio driekiasi senolių ąžuolų alėja – dar vienas Rambyno regioninio parko paminklas. Ši įspūdinga alėja pasitinka kiekvieną, keliaujantįjį į Viešvilę per Vidkiemį ir tęsiasi 250 m. Dabar šioje alėjoje žaliuoja 39 ąžuolai, kurių kamienų apimtis – 1 m, o aukštis – 20 m. Botanikai teigia, kad šie girių galiūnai sodinti čia prieš 130–180 metų, tačiau nežinoma, kokia buvusi šios didingosios alėjos paskirtis.

Paminklas zalcburgiečiams

Vilkyškių centre 1988 m. birželio 4 d. iškilo paminklas zalcburgiečiams – žmonėms, atvykusiems į šią vietovę po didžiojo maro XVIII a. pradžioje. Paminkle vaizduojamas suklypęs ratas ir jį remiančios sijos simbolizuoja sunkią Zalcburgo žemės gyventojų kelionę į Mažąją Lietuvą. Ant paminklo, kurį sukūrė Šarūnas Arbačiauskas, taip pat pritvirtintos ir granitinės plokštės lietuvių bei vokiečių kalbomis, įamžinančios šį įvykį.

Rambyno regioninis parkas

Rambyno regioninis parkas įkurtas 1992 metais siekiant išsaugoti Nemuno žemupį, čia gyvuojančią ekosistemą, kultūros paveldo vertybes ir visą kraštovaizdį. Parke, 4 811 ha plote, įkurti 8 draustiniai, saugantys Nemuno slėnio gamtą, pievas, augaliją, medžius, didingąjį Rambyno kalną, Bitėnų ir Bardėnų kaimus, Šereitlaukį ir senąjį Vilkyškių miestelį. Rambyno regioninis parkas kviečia ramybės ir gamtos išsiilgusius pakeliauti Vilkyškių keliu link Bitėnų, kur stūkso Vilkyškių kalnagūbris, gyvuoja Vilkyškių miestelis su senomis sodybėlėmis, tyvuliuoja ežerėliai. Netoli Bitėnų išvysite legendinę Ragainę – draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo vietą, dar menančią čia gyvenusį Martyną Mažvydą, spausdintą „Aušros“ ir „Varpo“ numerį. Šiltuoju metų laiku per specialius binoklius galite stebėti pušynuose lizdus susikusius paukščius ar plaukti baidarėmis Jūros upe. Su savimi reikia turėti ir asmens dokumentą, nes beveik visas regioninis parkas driekiasi pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas – tai legendomis ir padavimais apipintas ir gausaus turistų būrio kasmet susilaukiantis gamtos paminklas, nuo kurio viršūnės atsiveria stulbinanti padūmavusio Nemuno slėnio, pievų ir miškų panorama bei tolumoje spindintys Tilžės miesto bokštai. Ramybo kalnas mena senuosius laikus, kai jame buvo įkurtas alkakalnis, o jį supo šventasis miškas. Pasakojama, kad Rambyno kalną saugojęs pats Perkūnas ir deivė Laima. Taip pat kalnas mena Mažosios Lietuvos svarbą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Pats kalnas dabar yra 45,4 m aukščio, tačiau prieš griūtis (XIX a. ir XX a.) jis buvo dar didesnis. Nuo XIX a. kalnas garsėjo kaip pagoniška dvasia persmelkta švenčių vieta, kurias organizavo Martynas Jankus, Vydūnas, Mažosios Lietuvos draugijos ir lietuvninkai. Rambyno kalnas, stūksantis Rambyno regioniniame parke, paskelbtas kultūros vertybe ir saugomas kaip mitologinis objektas.

Rambyno pažintinis takas

Rambyno regioninio parko draustinyje yra įkurtas pažintinis takas, kviečiantis pasivaikščioti po gražias Rambyno kraštovaizdžio apylinkes. Vingiuotas pažintinis miško takas veda pro pat Rambyno kalną, čia galima pasigrožėti gražia gamta, žydinčiais augalais, Nemuno upės vingiais. 1,5 km pažintiniame take įrengta 11 stotelių, kurių kiekvienoje stovi stendai, pasakojantys apie čia saugomus gamtos paveldo objektus. Tai ir didingasis Rambyno kalnas, ir įspūdingas Vilkyškių kalnagūbris, Nemuno ir Jūros upių santaka, Ragainė, baltųjų gandrų kolonija, kuria užbaigiamas pažintinis takas. Bitėnų pušynėlyje gandrai susisukę net 23 lizdus – tai neįprasta, nes paparastai gandrai spygliuočiuose lizdų nesuka. Dabar šiuos pyšyno gyventojus galima atsebėti iš arti – tam specialiai įrengtas didinantis monoklis.

Piliakalniai

Vilkyškių apylinkes puošia trys naujai sutvarkyti piliakalniai: Vilkyškių, Šereitlaukio ir Opstainių. 20 metrų aukščio Vilkyškių piliakalnis – vienas žymiausių, apie kurį legendas pasakojo žymus Tilžės etnografas Eduardas Gizevijus. Prie Šereitlaukio kaimo stovintis Šereitlaukio piliakalnis – vienintelė išlikusi vieta, menanti skalvių ir kryžiuočių kovas, o Nemuno ir Jūros upių santakoje yra stovėjusi ir skalvio Šereikos pilis. Nors apie šią legendinę piliavietę buvo kuriamos legendos, tačiau istorikai teigia, kad eilėse minimi įvykiai galėję tikrai egzistuoti. Nuo 2010 m. galima aplankyti ir Opstainių piliakalnį, kuris stūkso 4 km nuo Vilkyškių, Opstainių kaime. Pats piliakalnis nėra didelis, tačiau jo šlaitai statūs, papėdę skalauja Apstelės upeliukas.

KONSOLIDUOTŲ IR ATSKIRŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS UŽ 2017 METUS
Konsoliduotų ir atskirų finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 metus
KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ
ATASKAITŲ RINKINYS UŽ 2016 METUS
Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už 2016 metus

Investuotojams Print

AB Vilkyškių pieninė – viena moderniausių pieno produktų gamintojų Lietuvoje. Tai vienintelė specializuota sūrių gamykla šalyje, pagal originalias receptūras gaminanti daugiau kaip 30 skirtingų pavadinimų sūrių, iš kurių net 10 yra gurmaniški. 1993 m. įkurta bendrovė šiuo metu valdo apie 18 proc. šalies sūrių rinkos ir apie 12 proc. šviežio pieno produktų rinkos.

Bendrovės veiklos istorijoje yra keletas reikšmingų plėtros ir modernizacijos etapų, lėmusių sėkmę tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose:

  • nuolatinės investicijos į technologijas;
  • išskirtinis dėmesys naujovėms;
  • dėmesys žmogiškiesiems ištekliams;
  • griežti kokybės kontrolės standartai.

Iš kitų rinkos dalyvių įmonė išsiskiria efektyviu gamybos organizavimu, lanksčia valdymo struktūra, aukšta gaminių kokybe ir personalo kompetencija. Taip pat didelis bendrovės pranašumas – patikimi tiekėjai, ilgalaikė pardavimų srities partnerystė ir patraukli kainų politika.

Vilkyškių pieninės grupę sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB „Modest“, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika.

AB Vilkyškių pieninė gamina sūrius pagal tradicinius lietuviškus, įvairių kitų pasaulio šalių, taip pat ir originalius savo sukurtus receptus. AB „Modest“ sritis – mėlynųjų pelėsių sūris „Memel blue“, mocarela, kiti sūrio produktai. AB Kelmės pieninė specializacija – įvairūs šviežio pieno produktai: pienas, kefyras, sviestas, varškė, grietinė, varškės užtepėlės, jogurtai, glaistyti varškės sūreliai, maskarponė.

Didelė bendrovės pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama į užsienį: Latviją ir Estiją, Skandinavijos šalis, Vokietiją, Izraelį, NVS šalis, Kroatiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas šalis. Eksportas sudaro 65 proc. bendrovės pardavimo.

Daug dėmesio skiriama bendrovės valdomiems prekių ženklams stiprinti Lietuvos ir užsienio rinkose, asortimentui gausinti, pasiūlyti rinkai kokybiškų, išskirtinių gaminių – tiek sūrių, tiek šviežio pieno produktų.